pradi
 

















 
 
 
 
 Katalik interneto tarnyba atskira knygele ileido pirmj popieiaus PRANCIKAUS enciklik apie tikjim LUMEN FIDEI. Iekokite knygnuose.
 
 


IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:

Popieius PRANCIŠKUS

Enciklika
LUMEN FIDEI
apie tikjim
 

Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2013. – 72 p.

Pirmoji popieiaus Prancikaus enciklika (liet. „Tikjimo viesa“), skirta visada aktualiai tikjimo temai. Tai svarbiausias Tikjimo met Banyios Mokymo  tekstas. Šiuolaikini klausim kontekste tikjimas atskleidiamas kaip Dievo dovanota viesa, kuri btina atrasti i naujo – ji skirta nuviesti visus mogaus gyvenimo bei mstymo aspektus. Enciklik pradjo rengti dar Benediktas XVI. Naujasis popieius j paskelb papilds savo valgomis bei akcentais.

[PRATARM]

1. Tikjimo viesa – taip Banyia pavadino didi dovan, atnet Jzaus, Jono evangelijoje save apibdinusio iais odiais: „A atjau pasaul kaip viesa, kad visi, kurie mane tiki, nelikt patamsyje“ (Jn 12, 46). Panaiai kalba ir ventasis Paulius: „Pats Dievas, kuris yra tars: I tamsos tenuvinta viesa!, suvito ms irdyse“ (2 Kor 4, 6). Pagonikame, viesos ialkusiame pasaulyje isirutuliojo Sauls dievo, Sol invictus, kurio auktasi saulei tekant, kultas. Net kasdien saulei prisikeliant, gerai suvokta, kad ji nestengia savo viesa aprpti visos mogaus egzistencijos. Juk saul neapvieia visos tikrovs, jos spindulys nepajgia siskverbti mirties el, ten, kur mogaus akys usimerkia jos viesai. Šventasis kankinys Justinas teigia: „Nebuvo n vieno, kuris bt pasirengs mirti dl tikjimo saule“[1]. Suvokdami plat horizont, jiems atvert tikjimo, krikionys vadindavo Krist tikrja Saule, „kurios spinduliai dovanoja gyvyb“[2]. Mortai, raudaniai dl savo brolio Lozoriaus mirties, Jzus taria: „Argi nesakiau: jei tiksi, pamatysi Dievo lov?!“ (Jn 11, 40). Kas tiki, tas regi; regi vies, apvieiani vis gyvenimo keli, nes toji viesa mums sklinda i prisiklusio Kristaus, niekada nenusileidianios ryto vaigds.

Apgaulinga viesa?

2. Ir vis dlto, kalbdami apie i tikjimo vies, girdime prietaraujant daugel ms aminink. Ms laikais manoma, kad antikinms visuomenms tokios viesos pakako, taiau naujiesiems laikams, suaugusiam mogui, besididiuojaniam savo protu ir troktaniam naujaip tirti ateit, ji netinkama. Šia prasme tikjimas m atrodyti apgaulinga viesa, trukdania mogui drsiai engti painimo keliu. Jaunasis Nietzsche ragino savo seser Elisabeth idrsti leistis „naujais keliais“, lydimai „savarankiko engsmo netikrumo“. Jis dar pridr: „ia monijos keliai persiskiria; jei trokti sielos ramybs ir laims – tikk, jei trokti bti tiesos mokine – tirk“[3]. Tikjimas nesuderinamas su iekojimu. Tuo remdamasis Nietzsche kritikavo krikioni mokym, kad tas, atimdamas i gyvenimo naujyb bei nuotyk, susiaurins mogaus egzistencij. Tad tikjimas ess tartum viesos iliuzija, trukdanti mums, kaip laisviems monms, engti ateit.

3. Šiame procese tikjimas galop buvo susietas su tamsa. Tiktasi, jog j bus galima isaugoti suradus erdv, leisiani jam sugyventi su proto viesa. Erdv tikjimui atsivr ten, kur proto viesa nestengia siskverbti, kur mogus nepajgia gyti tikrumo. Tad tikjim imta laikyti uoliu tutum, kuris daromas dl viesos stokos ir yra skatinamas aklo jausmo, arba subjektyvia viesa, ji galbt suildo ird ir teikia asmeniui paguod, bet niekada nesisilo kitiems kaip objektyvi ir bendra viesa keliui apviesti. Taiau pamau paaikjo, kad savarankiko proto viesa nepajgia apviesti ateities, ji galiausiai lieka tamsi ir neilaisvina mogaus i neinomybs baims. Tad mogus atsisak iekoti didiosios tiesos, kad galt tenkintis nedideliais viesuliais, vieianiais tik akimirk, bet negebaniais parodyti kelio. Kai trksta viesos, visa tampa painu ir nebemanoma atskirti grio nuo blogio, tiksl vedanio kelio nuo to, kuris veria vis sukti ratais neturint krypties.

Šviesa, kuri reikia atrasti i naujo

4. Todl neatidliotinai btina atgauti tikjimui bding vies, nes jo liepsnai ugesus, pritems ir visi kiti viesuliai. Juk btent tikjimo viesa isiskiria ypatinga prigimtimi, nes geba apviesti vis mogaus egzistencij. Kad bt tokia stipri, viesa negali kilti pati i savs, ji turi ateiti i pirmapradikesnio altinio, galiausiai i Dievo. Tikjimas gimsta tada, kai susitinkame su gyvuoju Dievu, kvieianiu mus bei apreikianiu mums savo pirmesn u mus meil, kuri galime atsiremti trokdami tvirtai stovti bei statydinti gyvenim. Perkeisti tos meils, gyjame nauj matym, suvokiame, kad ji didiuls pilnatvs paadas bei atveria vilgsn ateit. Tikjimas, gaunamas i Dievo kaip antgamtin dovana, pasirodo kaip viesa, apvieianti keli ateit. Viena vertus, ji ateina i praeities, yra pamatinio atminimo, Jzaus gyvenimo atminimo viesa, kuri suvinta jo absoliuiai patikima meile, gebjusia veikti mirt. Bet kadangi Kristus prisikl ir traukia mus bdamas anapus mirties, i viesa sykiu sklinda i ateities, atveria mums didingus horizontus ir mus i ms izoliuotojo „a“ iveda bendrysts platyb. Tada suprantame, kad tikjimas gyvena ne tamsoje, jis yra viesa ms tamsybei. Dant, „Dievikojoje komedijoje“ ventajam Petrui ipains savo tikjim, t vies nusako kaip „kibirkt, virstani gyva liepsna, kaip dangaus vaigd, blyksini manyje“[4]. Kaip tik apie i tikjimo vies noriau kalbti, kad ji augt ir apviest dabart galop virsdama vaigde, parodania ms kelio horizontus laikais, kai mogui viesos ypa reikia.

5. Prie savo kani Viepats patikino Petr: „A meldiuosi u tave, kad tavasis tikjimas nesusvyruot“ (Lk 22, 32). Ir tada paliep stiprinti savo broli tikjim. Suvokdamas Petro pdiniui patikt uduot, Benediktas XVI iuos metus paskelb Tikjimo metais. Šis malons metas padeda mums pajusti didel tikjimo diaugsm ir vl suvokti tikjimo atveriam horizonto platyb, kad, likdami itikimi Viepaties atminimui ir palaikomi jo artumo bei Šventosios Dvasios veikimo, ipaintume tikjim vis ir nepaeist. Tikjimas, gyvenim darantis did bei pilnatvik ir kreipiantis Krist ir jo malons gali, kvpdavo pirmj krikioni misij. Kankini aktuose pateikiamas is Romos prefekto Rustiko ir krikionio Hierakso dialogas: „Kas tavo tvai?“ – paklaus teisjas kankinio, o is atsak: „Ms tikrasis tvas yra Kristus, o ms motina – tikjimas j“[5]. Aniems krikionims tikjimas kaip susitikimas su Kristuje apreiktu gyvuoju Dievu buvo „motina“, nes jis leisdavo jiems ivysti vies, pagimdydavo juos dievikajam gyvenimui, dovanodavo nauj patyrim, vies poir egzistencij, kur jie bdavo pasireng vieai liudyti iki mirties.

6. Tikjimo metai prasidjo per penkiasdeimtsias Vatikano II Susirinkimo pradios metines. Šis sutapimas padeda mums suvokti, jog Vatikano II Susirinkimas buvo Susirinkimas apie tikjim[6] ta prasme, kad paragino mus savo banytinio ir asmeninio gyvenimo centru vl padaryti Dievo Kristuje primat. Juk Banyia niekada nelaiko tikjimo savaime suprantamu dalyku, bet ino, jog i Dievo dovan, kad ji ir toliau vest j keliu, btina maitinti bei stiprinti. Vatikano II Susirinkimas leido tikjimui suspindti mogaus patirtyje, taip engdamas iandieni moni keliais. Per tai ikilo aiktn, jog tikjimas praturtina mogaus gyvenim visais matmenimis.

7. Šios mintys apie tikjim – toliau tolygiai pratsiant visa, k Banyios Magisteriumas yra pareiks apie i dievikj doryb[7], – tepapildo tai, k Benediktas XVI yra paras enciklikose apie meil ir vilt. Jis jau beveik turjo parengs enciklikos apie tikjim pirmj redakcij. U tai jam esu labai dkingas ir brolysts Kristuje dvasia priimu jo verting darb papildydamas tekst keliomis savo itaromis. Petro pdinis visada – vakar, iandien ir rytoj – pareigotas stiprinti broli tikjim – nekainojam lob, kiekvienam mogui Dievo dovanojam kaip vies keliui apviesti.

Tikjimas – Dievo dovana, jo lietoji antgamtin doryb – galina suvokti, jog mums pasilyta didel Meil, gerasis odis, kad mes, prim t od, kuris yra Jzus Kristus, mogumi taps odis, btume perkeisti Šventosios Dvasios. Jis apvieia keli ateit ir suteikia mums vilties sparnus diugiai tam keliui veikti. stabi tikjimo, vilties ir meils sampyna yra krikionikosios egzistencijos dinamin jga, kreipianti visikos bendrysts su Dievu link. Koks tas tikjimo mums atveriamas kelias? I kur ta jo galinga viesa, apvieianti pavykusio ir vaisingo gyvenimo keli?

© Vert „Banyios inios“

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi